kelynė

kelỹnė sf. (2) 1. labai geras kelias (ppr. žiemą): Ot kelỹnė – tik laikykis! Lp. Nusistovėjo gera kelỹnė Smn. Kad dar pasnigtų, tai būt gera kelynaitė Kb. 2. menkas kelelis: Šitąj kelynè neišvažiuosi, joj eina pievosna Vlk.